- degėsys
- degėsỹs sm. ppr. pl. (3b) 1. žr. degėsis 1: Liko vienas degėsỹs, ir rūksta Ds. Iš šitokio namo tik krūva degėsių̃ liko Rdm. Vaikšto žmogus kaip be galvos, kasinėja dẽgėsius Ds. Kas čia tep dẽgėsiu smirda? Rdm. 2. tokia žolė: Degėsỹs mėlynai ir geltonai žydi Ds. Dẽgėsius labai karvės ėda Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.